žėdnokart

מė̃dnokart adv. žr. žėdnąkart: Tai žė̃dnokart, būdavo, šitie visi vaikai ir senelis, būdavo, suklupdydavo, poterius mokydavo senybiškai Rk. Atskrisdavęs žaltys ir žė̃dnokart suėsdavęs po žmogų BM5(Kp).